Mur Miau Mur

Nebūčiau aš, jei nekreipčiau dėmesį į smulkmenas.

Vakar vyko išsvajotoji viktorina, per kurią nieko nebuvo. Turėjau užsirišti didelį geltoną kaspiną ant kaklo ir vaidinti bitę, jaustis bite ir panašiai. Labai malonu, ypač, kada bandai vaidinti rimtuolį.

Šiandien lietuvių mokytoja pasakė, kad renginys patiko visiems. Nulenkiau galvą ir pagalvojau, kad jei ji už visus kalba, tai tegul argumentuoja. Juk mes tai jai privalome argumentuoti.

Šiandien supratau, kad pradedu grįžti į senas vėžias. Į tą moksliuko rolę, kuri buvo atimta lyg saldainis iš vaiko vasario pradžioje, kada pamačiau, kad nėra taip sunku naujoje mokykloje.

Šiandien mėgstu rašyti, lyg rašyčiau kokį Sibiro dienoraštį ant kokios laikraščio skiautelės, arba lyg kunigui sakyčiau nuodėmes - trumpai ir drūtai.

Aš manau esu vienas iš šimto vaikinų, kurie mėgsta megzti. O aš tikrai mėgstu. Paploju sau.

Pavasaris - man toks metų laikas, kurio nejaučiu. Dabar dar jaučių žiemą, pavasarįpajusiu pumpurams sproginėjant. O vasarą, lapams pasirodžius. Tad pavasaris - kelios dienos.  om nuotaikom vakar sukūriau istoriją:

Jaučiuosi apgautas
Nežinios sakmės,
Pavasario rašytos.
jau nebe tas esu,
Koks galėčiau būti,
jei suprasčiau, kur ta nežinios esmė.
Sučiulba volungės
Šios nuotaikos fone,
Pamoju jam, bet
Jos netyla,
Juk nesupranta,
kas ta nežinios sakmė.
Mažasis noras man
širdį pakutena ir
Pramerkia tas savotiškas akis,
Parodo, kur man šviesti, kad matyčiau.
jau viską supratau,
Tai volungės, apgaubtos nežinios
Pabandė man sakyti, kad
Nežinios nėra, tai tik sakmė.

Nu va, tad, koks skirtumas, +10 ar -2, ar šviečia ar apsiniaukę. neapsigaukim, ir džiaukimes tuom, kaip yra.

Viskas blogai. Mokslai blogai (na, būna blogiau, bet ne taip, nebe geriausias, kam to reikia). Sportas blogai. Koja blogai. Smulkmenos blogai. Ir skundžiuosi skundžiuosi skundžiuosi. Nesu tas, kuris tai mėgsta daryti ir nedarau to specialiai, nejaučiu, kad reikalauju užuojautos. Pats nesuprantu, kodėl tai darau. Turėčiau džiaugtis esamais dalykais, nes tikrai super. Mano mergina (vjiiuuu, specialiai) mane džiugina visada. bet negaliu to džiugesio kaip kokių agurkų vasarinėj iškyloj paskirstyt po lygiai. Kodėl aš skundžiuosi? Priežastis žinau, bet kam taip daryti. Galiu kaltinti aplinką, nes aplinkui viskas visiems nepatinka, viskas blogai ir nieko apart blogų žodžių negirdžiu, bet ar geriau ieškoti bėdos savyje, ar kaltinti aplinką.

Pagalvoju, kad laukia sunkūs mėnesiai, matematika, istorija, lietuvių kalbėjimas. Darbai darbeliai, kuriuos tikrai galėčiau įveikti, bet aš per daug bijau galvoti apie tai ir gausis, kad liks savaitė ir kibsiu darban. O tikėti, kad gerai viskas bus, kažkiek per naivu. Miau. Miaauuuu.

Rytoj i lietuvių viktorina, kurioje privalau dalyvauti. Mokytoja pavadino keistu, nes nedalyvauju pagrindinėje komandoje, o tiktai kaip sirgalius. Mat padariau jai įspūdį aktyvaus jaunuolio. naujam mokytoja, naivi mokytoja. Aišku, visi mokytojai tikisi naujų žmonių, gerų žmonių. Nepateisinu lūkesčių, pamurksiu pats sau. Muur.  na, pacituoju ją: “Visi turi dalyvauti, nebent guli ligoninėje arba laidotuvės”. O tai trūks 14,30-16,30. Aš tikrai noriu ten vykti.

Nieko nebemėgstu, nenoriu ten, nenoriu šian. Skundžiuosi, kad nieko nenoriu, bet keisti nepajėgus esu. Sako, kad mąstymas veikia, mano mąstymas atostogauja Havajuose.

Kaip visada be prasmės, su tuščiais žodžiais. Miau.

Ji ir aš.

Nežinau. Seniau saldžiai mėgaudavausi, dabar padedu aprimti, manau, kad gal net pilnai aprimau. Yra žmonių, kurie mane laiko protingu. Aišku, galiu pabūti savanaudišku ir galvoti, kodėl man nepasidžiaugus ta menka šlovės akimirka. bet bėgant laikui supratau, kad klaidinga nuomonė yra negerai. Čia tas pats sakyti, kas esi pusiau lietuvis, pusiau rusas, nors tėvai abu gimė Lietuvoje, bet vienas po metų išsikraustė kažkur svetur Sibiro gilumon. Aišku, tų žmonių, mane laikančiu protingu, nėra didelis ratas. Puslankis. Imkim pavyzdžiui 5 žmonės, nes mano žinomų žmonių sąrašas nėra didelis. Ir duodu piršta pjauti (mane paveikė Bauhauf reklama, vjiuuu), kad jie manęs nepažįsta ir nėra rimto matę. nes gyvenu tokia mintimi, kad ritmas tada, kada reikia, linksmas visada, kada nereikai būti rimtam. Nors iš prigimties esu rimtokas žmogus, pamačiau, kad kartais nuobodu taip gyventi ir persiformavau “bajeristo” pusėn.

Aišku, tai nėra didelė problema, nes džiaugiuosi ir vienu ir kitu gyvenimu ir nesiskundžiu pinigų trūkumu ar Kubiliumi. Bet grįžtant prie temos, kartais mane laiko protingu be reikalo. Širdies dešinį prieširdį pakutena, bet ne daugiau. Žmogau, Tu nematei manęs nelinksmo, ar protinga kalbėti apie seną autobusą? Nežinau. Net nenutuokiu, kas žmonėm yra protingo. Kažko žinojimas bendras išprusimas? Tūkstantmečio vaikuos tik planavau dalyvauti, bet ten tik Svajonių Planai.

Tai pradeda erzinti ir keliu klausimus pats sau, kas tai manyje parodo. Sako, kad septynias dienas paklausi, aštuntą pats atsakymas ateis. Todėl mėginsiu naudotis šiuo patarimu. Nesakau, kad esu kvailas, kaip kaimo japas, be nesu ir mandras Citizen skaičiuotuvas.

Ypač mėgstu nustebint tuos žmonės ko nors nežinodamas, tada jiem atrodo, kad aš juokauju. vjiuuuu.

Tik perskaitęs supratau, kad nepasakiau jokios minties, užslėptas geek’as aš.

Suskydau dar rudenio gale, o sausio pradžioje jau džiaugiausi. Aišku džiaugsmas dar buvo ne toks didelis. Bet dabar… Niekada dar nejaučiau to merginai ir supratau, kad dabar tai negaliu paleisti, ir nenoriu paleisti. Tikiuosi, kad ir nenorėsiu. Aš atsikeliu su mintimis apie ją, užmiegu su mintimis apie ją, visą diną apie ją galvoju. Dėl jos rūpinuosi ir jaudinuosi. Aš palaikau ją ir užimu jos visas laisvas minutes, net jeigu ir tenka atidėt kokį  darbą. Aš nemiegu dėl jos, kad jai būtų lengviau sulaukti miego dulkių, aš pakeliu ją, kad nepramiegotų. Aš atvyksiu nors ir šią minutę pas ją, jei ji pasakytų, kad manęs reikia. Jau tradicija, kad kažką dovanoju vis jai. Du kartus pirksiu gėlių ne į temą, trečią kartą nupirksiu jos mylimiausių, kad trigubas džiaugsmas būtų. Velniop, aš dėl jos viską ir visada. Aš nesikeikiu. Bandau įveikti principus ir daryti tai, ko nori ji, galvodamas, kad svarbu, jog ji šalia. Aš pakentėsiu šaltį, padrebėsiu, bet pabūsiu su ja ir prikvėpuosiu karšto oro jos pirštines, kad pirštukai bent sušiltų.

Sako įsimylėjus mokslai gali nukentėti. nežinau, sportuoju, mokausi, ir darau tai dar geriau, nei tada, kada nebuvo jos. mane kaip tik skatina dėl visko labiau stengtis, nes žinau, kad po sunkios dienos jos žvilgsnis mane ištirpdys eilinį kartą ir tik padės atgauti jėgas, bei kas be ko, jaustis laimingam ir mylimam.

Mur miau mur - pavasariniai gūsiai mano gyvenime. Tai mano temų atidarymas ir uždarymas. Atrodo jau gal ir nebesu super mažas, bet dar užsikabliuoju ant tokių dalykų. kaip jaustis, kai stovi stovi ir pasako tau: mur ar miau? Jau įsivaizduoju.

Trečiadienį buvo prasta nuotaika, nes pamiršau susišukuoti.  Aišku, tai nebuvo super problema, nes mano plaukai yra garbanoti, ir niekas net nepamatė. Gal išvis nebesišukuoti.

Dabar bent jau mano tarpe eina tas delfinų žudymo video, kurį man sesė parodė prieš dešimt metų, ir dauguma sako, kad Japonija tegul skęsta, tegul ten miršta žmonės. Kodėl niekas kiaulių nepagaili, kad skerdžia? jau nebe problema? Toks gyvenimas. o dėl Japonijos katastrofos klius mums visiems.

Kaip savaitgalis, taip blogi orai. Sveikinimų koncertui reiktų nusiųsti: “Sveikiname visus Lietuvos gyventojus, su ateinančiais orais”. Bet tai ten 50litų berods. Vagys, vagys.

Bless you. Peace off.

Pastaroji savaitė tokia keista. Toliau mankštinuos namie  ir bandau atsigauti po kojos traumos. kad gaučiau draudimą turėjau pasirašyti su banku sutartėlę, nejaučiu dar poreikio tam, tai kam? Jei man būtų 10, man irgi sąskaitą atidarytų? Supratau, kad mėgstu skaičius labiau, nei maniau. Niekada nemačiau pažymio žemesnio nei 8, ir štias retas svečias buvo. Tai kai šiandien pargrįžau namučio su 6 7 7. paplojau sau ir ėjau pavalgyti. Keista, kaip viskas keičiasi. Atrodo, kad senesnėje mokykloje buvo sunkiau, nors dabartinė laikoma geriausia mieste ir nukrenta pažymys. bet jau laužau senuosius mokyklos ledus ir nebekreipiu dėmesio į tą pažymį.

Mano mergina manęs nenori. Tad nuotaika nekažką. Gal reikia dar vieno ledlaužio.

Gal dabar bus viskas susitvarkę. Sekmadienį nusipirkau ne tą grotuvą, kurį norėjau. Labai keista, kad grotuvus daro visiškai identiško dizaino, vieną mp4, kitą mp3. Tada pasirodo, kas žioplas ir kas ne.

Viskas taip paprasta, kad net nėra žodžių. Lietuvių mokytojai palikau blogą įspūdį, pasakydamas, kad neatstovausiu klasėje viktorinos, mat ji manė, kad aš kitoks. Koks tada? Pasakė, kad sportas atestato neįteiks, bet juk ir viktorina atestato neįteiks? Treniruotė > viktorina. Pasakė, kad mokykla yra svarbiausia, visą kitą turi būti tik tada, jeigu yra laiko. Ir tai tik hobiai. Tegul atsisveikina su mano eilėraščiais.

Sustoję vakar su mergina miesto pakraštyje ir jeigu mašinos važiuoja, kodėl jos pypsi? Nauja tendencija? Bet ne tik jaunimas, bet ir jau pagyvenę vyrai kad varo kad signalizuoja. Tai reiškia? Nieko nereiškia. Ir gerai.

Labai pamėgau žodį “šefas”. Visus vadinu šefais, o jeigu tėtė pameta iki mokyklos, pasakau: nu atia, šefai. Ribų nejautimas artėja. Ledlaaaauuuužiiis.

Labai man patinka prisiminti metus atgal, kai pradėjau domėtis visu tuo WWII ir istorija. Vasarą rašiau. Rudenį užtilau ir dabar parašau. ir patinka perskaityti, kokių šūdų esu prirašęs, dar tokios dezinformacijos nesu skaitęs. Toks jausmas kad man erozija ūkinius laukus sugadino ir depresuotas nemačiau ką rašiau, tad taip. nevalia tikėti, ką rašau.

man patinka prisiminti, koks nevalios žmogus buvau. labai juokinga buvo, kada gruodį užsimaniau dalyvauti tūkstantmečio vaikuso. na taip, būna ten pagiria kas, kad voo kiek žinantis, vooo dar ir išmanantis kažką. Taigi jau kalėdom gavau keletą enciklopedijų ir laimingai pradėjau jas studijuoti važiuojant namo iš treniruočių ir šiaip kurią laisvą minutę. Kuom tai baigės? Pamenu tik tiek, kad…nepamenu. kartojimo stoka lygu (tyngiu perjungti anglų kalbą, oi valyt valele) valiai. Daug tokių šposų buvo, norėjau savišvietos - negavau, norėjau darbo - negavau. Gavau tik gerus rezultatus ir geras pažintis, ir dabar tai sėkmingai darau.

Perėjau į naują mokyklą, ale geresne, bet tuo pačiu ir negeresnę. Mokytojai klausia: beproti, kam tu iš gimnazijos į gimnaziją pereini? Tada aš susimąstau, ale rimtai, kam aš ten perėjau. taip, senoji mokykla lyg ir kalėjiams buvo, šitoje jaučiuosi atsigavęs, linksmesnis. Bet ar tai labai prisideda prie nuotaikos, galbūt. Bet ir čia man trūksta valios, stovi namų darbai, stovi dovanų gamyba, stovi šiaip kas nors. ir nesiruošiu skaityti/dirbti/rašyti. Nors žinau, kad bus pliusai, bet man patinka ir minusų krūvoj sėdėt.

Nesugebu susiimti. Galėčiau susiimti kaip Kubilius, bet ar jis susiėmė.

Šiaip ar taip. Ūkininkai gerina erozijos iškankintą dirvožemį, gal ir man pats laikas pagerinti save. Juk aš pats sau Šefas, tik algos neišsimoku.

Istorija, verta tirti CSI kriminalistų. Pagrindiniai veikėjai:

Auklėtoja - klasės, žinoma.

Aš - seniūnas, atsakingas už visus reikalus.

Įtariamieji - 2-4 bendraklasiai, padarę gėdą tiek auklėtojai, tiek visiems 32 mokiniams (įskaitant ir juos pačius).

Penktadienis, pertrauka tarp penktos ir šeštos pamokos. Klasė įeina į kabinetą. mokytoja/auklėtoja jau irgi yra. Ji išdalina mums psichologės paruoštus lapelius, su tema:  ”Kodėl aš mėgstu savo mokyklą”. Atsakymų buvo gal 10, reikėjo pažymėti juos iksiuku, varnele ar kaip tik sugebam. Aš atlikau darbą sklandžiai, nors girdėjau klasės gale daug juoko.

Pamokos pradžia. Atidavėm lapelius. Pamoka praėjo sklandžiai, pasiruošėme kontroliniam darbui. Likusi dienos dalis buvo sėkminga.

Seniūnas, (toliau - aš) grįžtu namo. Galiausiai tėvai pasako, kad skambino auklėtoja. praleidau tai pro ausis. Po pusvalandžio skambina. Tada atsiliepiau jau aš. Pokalbio trukmė - 11,35 min.

Keletas bendraklasių išdarkė anketas, parašydami: ne ne ne ne ne   /   choras lievas ir panašiai. Turėjau atsakyti aš, turėjau skleisti informaciją aš. Galiausiai mokytoja pokalbio gale pasakė; perskambinsiu įtariamiesiams ir pasitikslinsiu, gal ką jau dabar pagausiu. Taip ir buvo, po 10 minučių vėl auklėtojos skambutis. Šįkart ji gavo tikslesnės informacijos nei prieš tai gavo iš manęs. Pasakė:
- Pirmadieni pagausiu juos, gal patys prisipažins, jau turiu įrodymų.

Aš jai atsakiau:

- Tai Jūs pirmadieni laukite kol prisipažins, kai visi tylės, sakykite: turiu įrodymų. Čia jau beveik CSI kriminalistai.

Ji pasijuokė ir atsisveikino. Bylos tyrimas bus pratęstas pirmadienį.

Kad ir laisvai pokalbis vyksta su auklėtoja - tai tikra istorija. Jei galvojat, kad anketose padurniuoti galima, tai klystate. Mes esame, stipriausioji klasė, kaip direktorė sakė: VIP’inė klasė.  Todėl kiekvienas, kuris susimaus, gali grįžti į senąją klasę. Br. Ir kodėl mane išrinko seniūnu.

Šiandien Tarptautinė Mokytojų Diena. Kaip ir pridera, pamokos buvo sutrumpintos, veiksmo taip pat mažokai.

Atsikėliau su mintimi, kad šiandien nieko neatsiskaitau, nepasakoju ir jokių darbų nenusimato. Ramiai pagulinėju ir lekiu į stotelę.  Nuvažiuoju, nueinu ir siūlydamas visiems “Škiperio mėsos” sulaukiu chemijos. Chemijos mokytoja - Mūsų auklėtoja. Galiausiai aš atsiverčiau knygą, jau noriu rašytis temą, bet ateina klasiokės ir įteikia pyragą. Na galvojo iš viso, kažkoks išsišaipymas :O kad ir kaip bebūtų, nieko nesimokėm ir suvalgėm tą torčiuką. Sekanti matematika - JOKIO darbo. trečia-ketvirta pamoka - jokio darbo. tikrai esu prijaučiantis mokslui ir man gera mokytis, bet kad taip. Atgaivos buvo per penktąją pamoką - anglų. Kur teko padirbti, bet ir tai ne per daugiausiai.

Po truputį lenkiu iki to, ką noriu pasakyti. Tikrai keletą pamokų prašiau, kad mokytoja bent kažką duotų užsirašyti. Jūs manęs nesuprasite, bet negi nebūna dienų, kai norisi tik dirbti ir esi kupinas jėgų? Manau, būna. mano prašymai liko neišgirsti. Buvau ir klasiokų nusodintas: “NENUSIŠNEKĖK  !!! “. Skaitosi “moksliukų” klasė. Na, mus tokius laiko, nes buvome stipriausi surinkti vienon klasėn. Ir ateina mintis, kad ir kokia būtų mūsų motyvacija, vis tiek norėsime nesimokyti, o paskui pykti kitomis dienomis, kad namų darbų kaip, atsiprašant, prišikta. man nėra problema, aš sugebėsiu padaryti, bet juk yra tokių, kurie net ir neturėdami jokios papomokinės veiklos nespėja daryti namų darbų.

Galiausiai atėjo nauja mada, jau bent pas mus. E-dienyne yra funkcija, kaip - Pažymių palyginimas. Taigi, dabar nesvarbu kas geresnį pažymį gaus, dabar geriau, kas aukščiau yra tam sąraše. Mėgdamas pasigirt, sakau, kad esu 4. Patenkintas, netgi labai. Mano lūkesčiai ir įdėtas darbas atsiperka. Juk man reikės žinių, kodėl taip atsainiai žiūrėti į mokslus?

Negaliu atsilaikyti:

Vokiečiai turėjo geriausia humoro jausmą. :)