Mur Miau Mur

Pradėsiu nuo vakar dienos pažinties.

Jo vardas Rimantas. Gimė jis 1943 metais. Tik tiek apie jo asmeninę informacija teko sužinoti. Bet žmogus turi patirties, mokėsi internate Sibire, ten išmoko kažkiek vokiečių kalbos.  Vėliau buvo karininkas demonstrantas, taigi apie 140 žmonių buvo įsodintą į lėktuvą ir nuskraidinti į Afganistaną, tuomet vyko Afgano karas. Taip apgavo žmonės ir reikėjo jiems kovoti. Bet žmogus buvo užsispyręs, vadino jį - Roman. Jis nelabai klausė savo generolo, darė viska savo nuožiūra ir taip negavo kulkos i kaktą, jis man sakė ‘Kaip pagalvoji, kiek draugų mirė”. Bet ar kare yra draugai? Gal draugas tas, kuris padės, nors tu jo nepažįsti? Pramoko žmogus net kalbėti afganiškai ir galiausiai net pradėjo tartis su afganais, kam šaudyti vieni kitus, juk vistiek miršta, o kovoja tik dėl valstybės galvų? bent jau tokia jo nuomonė buvo, afganai su ja sutiko.

Šiandien susipažinau su 33 metų vyru. Nežinau jo vardo, tik metus. Gyvena jis Zarasų rajone, bet kažkaip jį aptikau už Velžio (6km nuo Panevėžio) esančiame tvenkinyje. Jis išgirdo, kaip panelėm (maivausi) pasakoju istorines detales, juokingas detales ir įsikišo į pokalbį. Jis buvo jau girtas, mačiau tai. Bet kažkodėl pirmą kart gyvenime  tai man netrukdė. Patikėkit, žmogus tiek apkeliavęs, Argentina, Venesuela, Anglija, Olandija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Rusija, Ispanija, Italija. Na, atrodo kiti daugiau būna, bet kai tau 33 metai, ar tai netgi ne per daug? Bet daugmaž visad tai buvo darbo reikalais. Bet vistiek, juk ne 24/7 matai darbą. Pamatai ir kultūrą. Moka jis kalbėti kažkiek ir ispaniškai, ir angliškai ir vokiškai. Klausosi HIM (net aš nustebau), Metalicos, Ramštainų. Netgi norėjo vykti i Metalicos koncertą, bet nebebuvo bilietų, nes nespėjo grįžti iš kažkurios šalies. Bet šitas žmogus dar domisi istorija. Kalbėjom apie Romą (nelabai žinau ką apie ją). Antrąjį pasaulinį karą. Paprašė parodyti knyga apie Frankliną Ruzveltą ir mano istorijos sąsiuvinį. (taip, aš pasiekiau aukščiausią pamišimo lygį). Netgi manęs, jauno piemens, kaimo japo paprašė papasakoti tai, apie ką jis dar nežino. Todėl papasakojau Kuršo katilą, kuri kaip tyčia vakar maždaug 1 nakties (tai derėtų sakyti šiandien?) sužinojau iš vieno klaipėdiečio. Sutapimas gal. Išvažiavo žmogus namo, sako “Pagert važiuoju”. Aš toliau maiviausi prieš paneles, tiksliau šįkart klausiau jų pezalų (nu atsiprašau visu panelių, bet kartais pasitaikot tokios durnos, nesuprantu aš). bet maždaug po pusvalandžio jis grįžta ir pasako man kažką apie Romą. Galiausiai vėl pasiliko valandikei, išgėrė savo alų, surūkė tikrai mažiausiai 5 cigaretes iš eiles, sakė ‘Rezervo yra, kol turiu - būsiu”. Taip ir prakalbėjau, tada man viską ir pasakė apie savo patirtį. Bet žmogus nieko nepasakė, nors ir klausiau, net savo vardo ar kuo dirba, sakė “universalus esu”. Bet vat žmogus, pačio žydėjimo, bet jau sakė šiandien degtinę vienas gers, bet ryt arbatą su citrina, juk negers tris dienas iš eilės.

Moralas: Tvenkinyje galima įdomių žmonių susitikti. :)

Patiko (2)